Pamatų kasimas atrodo kaip paprasčiausias darbas: iškasi duobę ir viskas. Bet būtent čia klaidos kainuoja brangiausiai, nes ant netikslių pamatų stovės visas namas. Gera žinia: dauguma klaidų išvengiama dar prieš atvažiuojant technikai.
Nužymėjimas: geodezininko darbas
Prieš kasant pamatus, pastato vietą sklype nužymi geodezininkas. Jis pagal projektą perkelia ant žemės pastato kampus ir aukščius. Paprastai kampai pažymimi kuoliukais, o aplink būsimą pastatą pastatomi atraminiai taškai, kurie lieka nepaliesti ir kasant.
Svarbu: geodeziją užsakot jūs arba jūsų statybų vadovas. Mes kasam pagal nužymėjimą, bet patys nežymim. Todėl kasimo dieną nužymėjimas jau turi būti vietoje.
Gylis: pagal projektą, ne pagal akį
Pamatų gylį nustato projektuotojas. Jis atsižvelgia į pamatų tipą, gruntą sklype, pastato apkrovas ir įšalo gylį. Vilniaus krašte įšalas siekia apie 1,2–1,5 m, todėl nešildomų ar neapšiltintų pamatų padas dažniausiai turi būti žemiau įšalo ribos, kad gruntas po jais žiemą neužšaltų ir nekilnotų.
Kasant operatorius seka gylį pagal geodezininko perduotus aukščius. Dugnas turi būti lygus ir neperkastas. Paskutinius centimetrus geriau kasti atsargiai, kaušu be dantų, kad nesupurentų grunto po būsimu padu.
Jei perkasėt
Perkastos vietos negalima tiesiog užpilti supurentu gruntu: jis nusės. Ką daryti, sprendžia projektuotojas ar statybų vadovas. Dažniausiai perkasta vieta užpilama tankinamu smėliu ar skalda arba užbetonuojama kartu su pamatu.
Juostiniai ir plokštės pamatai: kuo skiriasi kasimas
| Juostiniai pamatai | Pamatų plokštė | |
|---|---|---|
| Ką kasam | Tranšėjas po laikančiomis sienomis | Visą pastato plotą, negiliai |
| Gylis | Dažniausiai iki įšalo gylio ar giliau, pagal projektą | Dažniausiai negilu, pagal projektą |
| Kas svarbiausia | Tikslios ašys ir vienodas dugno aukštis | Lygus dugnas ir paruoštas plotas pagalvei |
| Kas toliau | Klojiniai arba betonas tiesiai į tranšėją | Smėlio ar skaldos pagalvė, tankinimas, apšiltinimas |
Juostiniai pamatai
Tranšėjos kasamos po visomis laikančiomis sienomis. Jei bus statomi klojiniai ir daroma hidroizoliacija, tranšėja turi būti platesnė nei pats pamatas, kad būtų vietos dirbti. Tikslų plotį derinkit su statybininkais, kurie liesis pamatus. Gylis iki 4,6 m mūsų ekskavatoriui-krautuvui New Holland LB110 yra su atsarga, nes privataus namo pamatai dažniausiai kur kas seklesni.
Plokštės pamatai
Plokštei pirmiausia nuimamas derlingas dirvožemio sluoksnis visame pastato plote ir šiek tiek už jo ribų. Tada plotas iškasamas iki projekto aukščio ir išlyginamas. Ant jo vėliau pilama smėlio ar skaldos pagalvė, tankinama sluoksniais, klojamas apšiltinimas. Daugiau apie pirmą žingsnį rasit straipsnyje derlingo sluoksnio nuėmimas.
Gruntas: kiek jo bus ir kur dėti
Iškastas gruntas supurenus užima apie 20–30 % daugiau tūrio nei gulėdamas žemėje. Tai reiškia, kad iš 40 m³ duobės gausit apie 48–52 m³ grunto krūvą. Žmonės šį skaičių dažnai nuvertina ir paskui nustemba, kad krūva užima pusę sklypo, o savivarčių reikia daugiau nei planuota.
- Nuspręskit iš anksto, kiek grunto paliksit priedangai aplink pamatą ir sklypo lyginimui.
- Derlingą sluoksnį laikykit atskirai, jis pravers vejai.
- Gruntą kraukit toliau nuo duobės krašto, kad jis nespaustų sienelių ir negriūtų atgal.
- Jei grunto per daug, savivartį išvežimui galima užsakyti, paklauskit.
Plačiau apie kiekius ir išvežimą rašėm straipsnyje iškastas gruntas: kiek jo bus ir kur dėti.
Vanduo duobėje
Molingame grunte ar aukšto gruntinio vandens vietoje pamatų duobė gali prisipildyti vandens per kelias valandas. Tai ne katastrofa, bet planuoti reikia.
- Kaskit sausuoju metu. Vasaros pabaiga ir ruduo dažniausiai geriausias laikas. Pavasarį, kai gruntinis vanduo aukščiausias, darbas eina sunkiau.
- Surinkimo duobutė. Viename duobės kampe iškasama gilesnė duobutė, kurioje vanduo susirenka ir iš kurios jį išsiurbia siurblys.
- Nelaukit ilgai. Kuo ilgiau iškasta duobė stovi atvira, tuo labiau vanduo ir lietus suminkština dugną ir sienutes. Geriausia, kai betonuotojai dirba netrukus po kasimo.
Jei vanduo sklype yra nuolatinė problema, pagalvokit apie drenažą kartu su pamatais. Kaip tai daroma, rašėm straipsnyje drenažas aplink namą.
Dažniausios klaidos
- Kasama be nužymėjimo arba pagal seną nužymėjimą. Kuoliukai pajudėjo, o niekas nepastebėjo. Rezultatas: pastatas pasislinkęs nuo projekto.
- Nežinomi tinklai. Senas kabelis ar drenažo vamzdis pamatų vietoje paaiškėja tik užkabinus kaušu.
- Gruntas sukrautas per arti. Krūva prie duobės krašto spaudžia sienutes, jos griūna į vidų, o dugną tenka valyti iš naujo.
- Duobė stovi atvira savaitėmis. Lietus ir šaltis sugadina dugną, kurį reikia tvarkyti prieš betonuojant.
- Nesuplanuota priedanga. Visas gruntas išvežtas, o po hidroizoliacijos nėra kuo užpilti aplink pamatą.
Darbų eiga ir ką paruošti
- Projektas su pamatų brėžiniais ir aukščiais.
- Geodezininko nužymėjimas vietoje.
- Žinomi požeminiai tinklai sklype pažymėti.
- Privažiavimas technikai ir vieta grunto krūvai.
- Sutarta su betonuotojais, kada jie pradės darbą.
- Nuspręsta, ar gruntas lieka sklype, ar išvežamas.
Apytikslę darbo trukmę galit pasitikrinti mūsų trukmės skaičiuoklėje. Kai turėsit projektą, paskambinkit ar parašykit per kontaktus: pasakysim, kokia mašina tinka, kiek tai užtruks ir kiek kainuos jūsų atveju.
Dažni klausimai
Kas nustato, kokio gylio kasti pamatus?
Gylį nustato projektuotojas pagal pamatų tipą, gruntą ir įšalo gylį. Mes kasam pagal projekto aukščius, kuriuos vietoje perduoda geodezininkas.
Ar galima kasti pamatus be geodezininko?
Nerekomenduojam. Pastato vieta ir aukščiai turi atitikti projektą, o klaidą, paaiškėjusią po betonavimo, ištaisyti labai brangu.
Kiek užtrunka pamatų kasimas?
Priklauso nuo pamato tipo, dydžio ir grunto. Apytikslę trukmę galit pasitikrinti mūsų skaičiuoklėje, o tikslesnę pasakysim pamatę projektą.
Reikia iškasti?
Paskambinkit arba atsiųskit kelias nuotraukas. Pasakysim, kuri mašina tinka, kiek užtruks ir kada galim atvažiuoti.
