Drenažas aplink namą:kada tikrai reikiair kaip daroma

Drenažas yra tas darbas, apie kurį niekas negalvoja, kol pavasarį rūsyje neatsiranda vandens. Tada jis kainuoja dvigubai, nes reikia atkasti jau sutvarkytą kiemą. Štai kaip suprasti, ar jo reikia, ir kaip jis daromas.

Ženklai, kad drenažo trūksta

• Rūsyje ar pusrūsyje po lietaus ar polaidžio atsiranda drėgmė ar vanduo.
• Ant cokolio ar vidinių sienų apačios matyti druskų dėmės, pelėsis, byra tinkas.
• Aplink namą ilgai stovi balos, gruntas molingas. Jei šlapias visas sklypas, žr. kaip nusausinti šlapią sklypą.
• Sklypas žemesnėje vietoje nei kaimynų, vanduo bėga į jūsų pusę.

Smėlingame sklype, kur vanduo greitai susigeria, o namas be rūsio, drenažo dažnai nereikia. Tada užtenka gerai nuvesti lietaus vandenį ir palikti nuolydį nuo namo.

Kaip daromas drenažas

1. Atkasimas

Namas atkasamas iki pamato padų arba šiek tiek žemiau. Ekskavatorius-krautuvas tai padaro greitai, kampus ir vietas prie tinklų baigiam rankomis. Gruntas kraunamas toliau nuo tranšėjos krašto, kad neslinktų atgal.

2. Pamato paruošimas

Pamatas nuvalomas, pataisoma arba iš naujo padaroma hidroizoliacija, uždedama apsauginė membrana. Plačiau apie tai: rūsio hidroizoliacija iš lauko. Jei namas apšiltinamas, čia montuojamas ir cokolio apšiltinimas.

3. Vamzdis ir filtras

Dugnas išlyginamas su nuolydžiu, paprastai 0,5–1 % link surinkimo šulinio. Klojama geotekstilė, ant jos skaldos sluoksnis, tada perforuotas drenažo vamzdis, dar skaldos ir geotekstilė užlenkiama iš viršaus.

4. Revizijos ir išleidimas

Namo kampuose statomi revizijos šuliniai, kad vamzdį būtų galima praplauti. Vanduo nuvedamas į surinkimo šulinį, griovį arba lietaus nuotekų tinklą.

5. Užpylimas ir sutankinimas

Tranšėja užpilama sluoksniais ir tankinama. Viršuje paliekamas nuolydis nuo namo, kad paviršinis vanduo nebėgtų atgal prie pamato.

Nuolydis skaičiais

Nuolydis 0,5–1 % reiškia 5–10 mm kiekvienam vamzdžio metrui. Atrodo mažai, bet ilgame kontūre susidaro nemažas skirtumas:

Todėl prieš kasant reikia žinoti, kur bus aukščiausias kontūro taškas ir kur vanduo išeis. Jei išleidimo vieta aukštai, o kontūras ilgas, vamzdis gale gali atsidurti per giliai ir vandens nebus kur nuleisti. Tada dažniausiai daromi du kontūrai į skirtingas puses arba surinkimo šulinys su siurbliu.

Kokia technika ir kiek grunto

Atviram namui iš visų pusių dažniausiai tinka ekskavatorius-krautuvas: jo kasimo gylis iki 4,6 m, o priekiniu kaušu jis patraukia gruntą toliau ir vėliau juo pat užpila. Kur tarp namo ir tvoros mažai vietos ar kiemas jau sutvarkytas, dirba mini ekskavatorius, kuris yra apie 1,5 m pločio ir kasa iki maždaug 2,8 m.

Grunto bus daugiau, nei atrodo. Pavyzdžiui, 50 m perimetras, 1 m pločio ir 1,5 m gylio tranšėja yra apie 75 m³ grunto vietoje, o supurentas jis užima apie 20–30 % daugiau. Dalis vietos atitenka skaldai, todėl ne visas gruntas grįš atgal. Iš anksto pagalvokit, kur jį laikyti kelias dienas, kol vyksta hidroizoliacija.

Užpylimui prie pamato geriau tinka smėlis ar žvyras nei iškastas molis: jis praleidžia vandenį iki drenažo ir mažiau nusėda. Jei sklype gruntas molingas, smėlio kiekį verta paskaičiuoti kartu su skalda.

Kada geriausia daryti

Idealu, kai daromas kartu su pamatais ar prieš sutvarkant aplinką. Tada tranšėja jau atvira, nereikia ardyti trinkelių ar vejos, o užpylimas su priedanga padaromas vienu kartu.

Seniems namams geriausias laikas yra vasaros pabaiga ir ruduo, kol gruntas sausas ir neįšalęs. Pavasarį, kai gruntinis vanduo aukštas, tranšėja pilasi vandeniu ir darbas užtrunka. Vilniaus krašte molingi sklypai pavasarį ilgai būna šlapi, o ratinė technika juose klimpsta. Žiemą, kai gruntas įšalęs, atkasti pamatą sunkiau, o pamato hidroizoliaciją šaltyje daryti nepatogu.

Seno namo pamatą dažnai atkasam ne visą iš karto, o dalimis, ypač jei jis seklus ar suskilęs. Kodėl taip daroma, rašėm straipsnyje apie hidroizoliaciją.

Dažniausios klaidos

• Vamzdis paklotas be nuolydžio arba su kupra: vanduo stovi vamzdyje.
• Nėra geotekstilės: po kelerių metų vamzdis užsinešęs smėliu.
• Drenažas sujungtas su lietvamzdžiais: per liūtį vanduo spaudžiamas atgal prie pamato. Kaip lietaus vandenį vesti atskirai, rašėm straipsnyje lietaus vandens nuvedimas.
• Nėra revizijų: užsikimšus nėra kaip išvalyti.
• Tranšėja užpilta tuo pačiu moliu be sutankinimo: kiemas nusėda, o prie pamato susidaro dauba, kurioje renkasi vanduo.
• Neapgalvota, kur vanduo išeis: drenažas surenka vandenį, bet neturi kur jo nuleisti.

Ką paklausti ir kaip pasiruošti

• Kur išleisti vandenį? Tai pirmas klausimas. Griovys, surinkimo šulinys ar lietaus nuotekų tinklas, kurį leidžia naudoti jo savininkas.
• Kur eina įvadai? Vandentiekio, kanalizacijos ir elektros įvadai į namą kerta drenažo tranšėją. Parodykit juos, kad prie jų kastume atsargiai.
• Kas darys hidroizoliaciją? Jei kita brigada, suderinkit, kad ji atvyktų, kai namas atkastas, o tranšėja nestovėtų atvira savaites.
• Medžiagos. Vamzdžiai, geotekstilė, skalda ir revizijų šuliniai turi būti vietoje iki darbų pradžios.
• Kas prie namo. Trinkelės, nuogrindos, augalai palei sieną: nuspręskit, ką išsaugoti ir ką išardyti.

Atsiųskit namo nuotraukas iš visų pusių ir pasakykit, ar yra rūsys, koks maždaug perimetras ir kur, jūsų manymu, vanduo galėtų išeiti. Tada pasakysim, kuri mašina tinka ir kiek laiko užtruks. Susisiekti galit kontaktų skiltyje.

Dažni klausimai