Nuotekų valymo įrenginioįrengimas: kasimo darbai

Nuotekų valymo įrenginys pats yra tik plastikinė talpa. Ar jis veiks gerai, labai priklauso nuo to, kaip iškasta duobė, ant ko jis pastatytas ir kaip užpiltas. Blogai įrengtas įrenginys pasvyra, iškyla arba deformuojasi, ir tada jį tenka atkasti.

Duobės matmenys: pagal gamintoją

Kiekvienas įrenginys turi gamintojo brėžinį ir montavimo instrukciją. Joje nurodyti talpos matmenys, įvado ir išvado gyliai, pagrindo reikalavimai ir užpylimo tvarka. Tai yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį kasam, todėl prieš darbus paprašykit jo iš pardavėjo ir atsiųskit mums.

Duobė visada kasama šiek tiek platesnė už pačią talpą. Aplink reikia vietos, kad įrenginį būtų galima nuleisti neužkabinus sienų, tiksliai pastatyti ir vėliau tolygiai apipilti. Kiek tiksliai palikti aplink, dažniausiai nurodo gamintojas.

Gylį nulemia ne tik įrenginio aukštis, bet ir kanalizacijos vamzdis iš namo. Įrenginio įvadas turi būti tokiame gylyje, kad vamzdis nuo namo ateitų su reikiamu nuolydžiu. Apie tai plačiau rašėm straipsnyje apie kanalizacijos įvadą.

Pagrindas: kad įrenginys stovėtų tiesiai

Įrenginio dugnas turi remtis į lygų ir tvirtą pagrindą. Jei talpa stovi ant nelygaus grunto ar akmens, ji gali įlinkti, o vandens lygis viduje bus kreivas. Kai kuriems įrenginiams tai svarbu tiesiogiai jų veikimui.

Koks turi būti pagrindas, nurodo gamintojas. Dažniausiai tai būna sutankintas smėlio ar žvyro sluoksnis, o esant gruntiniam vandeniui ar silpnam gruntui kartais daroma betoninė plokštė, prie kurios įrenginys inkaruojamas. Mes iškasam dugną iki reikiamo gylio, išvalom nuo minkšto grunto ir išlyginam. Pagrindo sluoksnis supilamas ir sutankinamas mūsų vibro plokšte prieš nuleidžiant įrenginį.

Gruntinis vanduo duobėje

Daug sklypų Vilniaus rajone yra su molingu gruntu arba aukštu gruntiniu vandeniu. Tada iškasta duobė gali prisipildyti vandens per kelias valandas. Tai nereiškia, kad įrenginio įrengti negalima, bet darbą reikia planuoti kitaip:

• duobę kasti ir įrenginį statyti tą pačią dieną, kad ji nestovėtų atvira;
• turėti vandens siurblį vandeniui iš duobės pumpuoti;
• iš anksto žinoti, ar įrenginį reikės inkaruoti, ir turėti tam reikalingas medžiagas;
• jei įmanoma, darbus planuoti vasaros pabaigoje ar rudenį, kai vanduo žemiausias.

Jei sklypas apskritai šlapias, verta pagalvoti ir apie bendrą sausinimą. Apie tai rašėm straipsnyje apie šlapio sklypo sausinimą.

Inkaravimas ir užpylimas

Tuščia plastikinė talpa yra lengva, o gruntinis vanduo ją stumia aukštyn. Todėl ten, kur vanduo aukštas, įrenginiai inkaruojami: pritvirtinami prie betoninės plokštės ar kitų svarsčių. Kaip tai padaryti, kokiais diržais ar tvirtinimais, nurodo konkretaus įrenginio gamintojas. Šito žingsnio praleisti negalima, nes iškilusį įrenginį tenka atkasti ir statyti iš naujo.

Užpylimas irgi daromas ne bet kaip. Dažnai gamintojai nurodo:

1. įrenginį užpildyti vandeniu ne iš karto visą, o palaipsniui, kartu su užpylimu iš lauko, kad slėgis iš abiejų pusių būtų panašus;
2. aplink talpą pilti smėlį ar kitą gamintojo nurodytą medžiagą be akmenų;
3. pilti sluoksniais ir tankinti atsargiai, kad nebūtų deformuotos sienelės;
4. sunkios technikos nevažinėti per patį įrenginį ir arti jo krašto.

Kiek tiksliai sluoksnių, kokia medžiaga ir kaip tankinti, skaitykit savo įrenginio instrukcijoje. Mes dirbam pagal ją, o ne pagal bendrą įprotį.

Nuleidimas ir vamzdžių tranšėjos

Įrenginys į duobę nuleidžiamas ekskavatoriumi ant metalinių grandinių (stropų), tolygiai, kad neatsitrenktų į sienas. Tada jungiami vamzdžiai: įvadas iš namo ir išvadas toliau, į filtracijos lauką, šulinį, griovį ar kitą vietą, kurią numato projektas. Įrenginio jungimą ir paleidimą dažniausiai daro įrenginio tiekėjas ar santechnikas. Mes kasam tranšėjas ir užpilam.

Kuri mašina tinka, priklauso nuo duobės gylio ir vietos. Ekskavatorius-krautuvas kasa iki 4,6 m gylio ir priekiniu kaušu iš karto patraukia gruntą į šalį, todėl atviroje vietoje darbas eina greitai. Jei įrenginys statomas jau sutvarkytame kieme, už namo ar pro siaurus vartus, dažniau rinktumės mini ekskavatorių. Tik prieš tai reikia patikrinti, ar jo gylio užteks konkrečiam įrenginiui.

Patogiausia viską daryti vienu kartu. Kai technika jau sklype, duobė, kanalizacijos tranšėja ir išvado tranšėja iškasamos per vieną atvažiavimą, ir atvežimą tralu mokat tik kartą. Kiek grunto susidarys ir kur jį dėti, aptarėm straipsnyje apie iškastą gruntą.

Privažiavimas išsiurbimui

Dažniausiai pamirštamas dalykas. Valymo įrenginį reikia periodiškai išsiurbti, todėl prie jo turi privažiuoti asenizacijos mašina arba jos žarna turi pasiekti įrenginį. Prieš renkantis vietą:

• paklauskit išsiurbimo paslaugos teikėjo, kokio ilgio žarną jie turi;
• pagalvokit, kur bus tvora, vartai, trinkelės ir veja po kelerių metų;
• nestatykit įrenginio ten, kur vėliau planuojat terasą, statinį ar medžius;
• palikit dangtį pasiekiamą: virš jo nieko neklokit.

Vieta, kurioje statyti įrenginį, turi atitikti reikalavimus dėl atstumų iki šulinių, sklypo ribų ir pastatų. Tikslius atstumus nurodo projektas, o kilus klausimų pasitarkit su savivaldybe ar projektuotoju. Jei sklype yra geriamojo vandens šulinys, apie tai būtinai pasakykit iš anksto. Jei šulinį tik planuojat, žr. šulinio kasimas ir žiedų statymas.

Kaip pasiruošti

• Turėkit gamintojo brėžinį ir montavimo instrukciją.
• Žinokit, kur sklype eina esami kabeliai ir vamzdžiai.
• Pamatuokit siauriausią pravažiavimą, pasitikrinkit jį vartų pločio tikrintuve.
• Sutarkit, kad įrenginys ir pagrindo medžiagos būtų atvežtos iki mūsų atvažiavimo.
• Jei grunto perteklių reikės išvežti, savivartį galima užsakyti, paklauskit.

Apytikslę darbų trukmę galit pasitikrinti skaičiuoklėje. Vienos kainos nėra, ji priklauso nuo duobės gylio, grunto, gruntinio vandens ir atstumo technikai atvežti, todėl ją pasakom telefonu, kai žinom šiuos dalykus.

Dažni klausimai