Geoterminis šildymas: horizontalauskolektoriaus kasimas

Horizontalus geoterminis kolektorius yra didžiausias žemės darbas, kurį dažnai tenka daryti jau pastatytam namui. Iškasti reikia ne tranšėją, o didelį plotą, ir ne bet kaip, o tiksliai pagal šildymo projektą. Po to sklypas turi būti sutvarkytas taip, kad būtų galima sėti veją.

Kas yra horizontalus kolektorius

Šilumos siurblys „žemė ir vanduo“ šilumą ima iš grunto per vamzdžius, kuriais teka skystis. Horizontaliame kolektoriuje tie vamzdžiai paklojami žemėje didelėmis kilpomis ar eilėmis, tam tikrame gylyje. Dažniausiai tai pigesnė alternatyva gręžiniams, bet reikalauja daug laisvo sklypo ploto.

Visus svarbiausius skaičius nustato šildymo projektas: kiek metrų vamzdžio reikia, kokiu atstumu eilės viena nuo kitos, koks plotas ir koks gylis. Jie priklauso nuo namo šilumos poreikio ir grunto, todėl čia jų nespėliojam. Mūsų darbas prasideda tada, kai projektas ar įrengėjas pasako, ką ir kur kasti.

Gylis: dažniausiai žemiau įšalo

Kolektorius paprastai klojamas žemiau įšalo gylio, kad žiemą jis gautų šilumą iš neįšalusio grunto. Įšalo gylis Vilniaus krašte paprastai siekia apie 1,2–1,5 m, todėl kolektoriaus gylis dažniausiai būna panašus arba šiek tiek didesnis. Tikslus skaičius yra projekte, ir jo laikomės visu plotu.

Svarbu, kad visas dugnas būtų vienodame gylyje ir lygus. Jei vienur kolektorius guli giliau, kitur arčiau paviršiaus, jo darbas bus netolygus. Todėl kasant nuolat tikrinamas dugno aukštis.

Tranšėjos ar viso ploto nukasimas

Yra du pagrindiniai būdai, ir kurį rinktis, dažniausiai sprendžia įrengėjas kartu su mumis, pagal projektą ir sklypą.

Tranšėjos

Kasamos atskiros lygiagrečios tranšėjos, į kurias klojamas vamzdis. Tarp tranšėjų paliekamas nekastas gruntas. Taip išjudinama mažiau žemės, bet tranšėjų daug, o atstumai tarp jų turi būti tikslūs.

Viso ploto nukasimas

Nukasamas visas kolektoriaus plotas iki reikiamo gylio, dugne išdėliojamas vamzdis, ir viskas užpilama atgal. Taip vamzdį paprasčiau išdėstyti tiksliai pagal schemą, bet grunto kiekis labai didelis. Supurentas gruntas užima apie 20–30 % daugiau vietos, todėl šalia reikia daug laisvos vietos krūvoms.

Abiem atvejais didelio ploto darbui tinka ekskavatorius-krautuvas: jis kasa ir priekiniu kaušu patraukia gruntą į krūvas. Kai kur, prie namo ir ankštose vietose, gali praversti mini ekskavatorius. Skirtumus aptarėm straipsnyje apie mini ir didelį ekskavatorių.

Darbų eiga

1. Derlingas sluoksnis. Pirmiausia nuimamas ir atskirai sukraunamas viršutinis derlingas dirvožemis, kad jo nesumaišytume su giliau esančiu gruntu. Kaip tai daroma, rašėm straipsnyje apie derlingo sluoksnio nuėmimą.
2. Kasimas. Kasam iki projekte nurodyto gylio, dugną valom nuo akmenų ir lyginam.
3. Kolektorius. Įrengėjas išdėlioja ir sujungia vamzdžius, jei projekte numatyta, apipila smėliu. Prieš užpilant sistema paprastai išbandoma slėgiu.
4. Užpylimas. Gruntas grąžinamas sluoksniais, atsargiai, kad akmenys ir technika nepažeistų vamzdžių.
5. Sklypo atstatymas. Ant viršaus paskleidžiamas derlingas sluoksnis ir paviršius išlyginamas.

Sklypo atstatymas po darbų

Po kolektoriaus darbų sklypas pirmiausia atrodo kaip statybvietė. Kad po metų nebūtų duobių ir kauburių, užpylimas daromas sluoksniais, o derlingas sluoksnis grąžinamas paskutinis. Purus gruntas dar kurį laiką sėda, todėl dažnai paliekamas nedidelis aukščio rezervas arba po kurio laiko paviršius pataisomas.

Per tokį darbą technika daug kartų pervažiuoja tą pačią vietą, todėl prie įvažiavimo ir aplink krūvas gruntas suvažinėjamas. Baigdami šias vietas sulyginam, kad vėliau nereikėtų kviesti technikos antrą kartą vien dėl vėžių.

Jei planuojat veją ar aplinkos tvarkymą, verta tai daryti tik grunte nusėdus. Apie paviršiaus paruošimą rašėm straipsnyje apie sklypo lyginimą. Virš kolektoriaus paprastai nerekomenduojama statyti statinių ar sodinti medžių giliomis šaknimis, tad tai irgi įtraukit į aplinkos planą.

Kada geriausia daryti

Patogiausia kolektorių kasti tada, kai sklypas dar netvarkytas: nėra vejos, trinkelių, tvorų ir želdinių. Tada technika laisvai važinėja, krūvas galima dėti bet kur, o atstatymas sutampa su bendru aplinkos tvarkymu. Jei namas dar statomas, verta kolektoriaus darbus suplanuoti kartu su kitais žemės darbais, kad technikos nereikėtų atvežti kelis kartus.

Metų laikas irgi svarbus. Pavasarį, kai gruntinis vanduo aukštas, gilus kasimas didesniame plote gali virsti purvo vonia, o šlapias molis prastai tankinasi. Sausu metu darbas eina greičiau, o sklypas po jo atrodo tvarkingiau. Žiemą įšalęs gruntas tokį darbą gerokai apsunkina, todėl jį geriau planuoti nuo vėlyvo pavasario iki rudens.

Kaip pasiruošti

• Turėkit šildymo projektą ar įrengėjo schemą ir suderinkit, kada įrengėjas bus objekte.
• Pažymėkit esamus tinklus sklype, ypač kabelius ir drenažą.
• Numatykit, kur stovės grunto krūvos ir ar dalį perteklinio grunto reikės išvežti; savivartį galima užsakyti, paklauskit.
• Patikrinkit, ar ekskavatorius-krautuvas pravažiuos į sklypą: pasitikrinkit vartų pločio tikrintuve.
• Planuokit darbus sausu metu: šlapiame molyje kasti ir lyginti sunku.

Apytikslę trukmę galit pasitikrinti skaičiuoklėje. Vienos kainos nėra, nes ji priklauso nuo ploto, gylio, būdo ir atstumo technikai atvežti, todėl ją pasakom telefonu. Dirbam Vilniuje ir Vilniaus rajone.

Dažni klausimai